Vairavimo mokyklos, KET testai, Kelių eismo taisyklės

Valstybės įmonės “Regitra” duomenimis, naudotų automobilių verslas po dvejus metus trukusio sąstingio pernai šovė į aukštumas. Remiantis “Regitroje” transporto priemones išregistruojančių gyventojų pateiktais duomenimis, 2010 metais lengvųjų automobilių eksportas, palyginti su 2009 metais, išaugo 24,3 proc. Anot verslininkų, “Regitros” duomenys neperteikia tikros situacijos. Naudotų automobilių verslo šuolio būta dvigubai didesnio.

Verslas tapo nematomas

Maždaug pusė automobilių išvažiuoja per Lietuvą neužstrigę jokiose centralizuotose informacijos bazėse, todėl tikrosios situacijos niekas nežino. Kaip tvirtina nenaujų automobilių asociacijoje susivieniję verslininkai, sakyti, kad naudotų automobilių šaltinis yra Europa, jau seniai neverta. Dauguma per Lietuvą į trečiąsias šalis keliaujančių automobilių mūsų šalyje tik perkraunami iš jūrinių konteinerių į geležinkelio vagonus.

Vis dėlto naudotų automobilių pardavėjai optimizmu dėl ateinančių metų netrykšta. “Automobilių pardavimas yra ir bus, bet nežinia, kas juos pirks”, - sako jie. Prekeiviams nerimą kelia nuo liepos 1 dienos numatoma įkurti Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga. Ją įkūrus bus suvienodinti importo mokesčiai į šias šalis įvežamiems automobiliams. Kaip atrodys situacija, jeigu prognozės pasitvirtins? “Ogi taip, kaip dabar su Rusija. Naudotų automobilių prekybos aikštelėse, turguose prekeivių iš Rusijos nerasi nė su žiburiu”, - tvirtina automobilių pardavėjai.

Kai sekasi, prekeiviai nekalba

Tradicinio automobilių turgaus modelį išlaikiusio Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujalis sako, kad Kauno automobilių turguje pirkėjų iš Rusijos tėra tiek, kad jų beveik nejusti. Kas kita - baltarusiai. Baltarusijos poreikiai yra dideli. Perka jie maždaug 10-11 tūkst. litų kainuojančius automobilius, turinčius dyzelinius variklius, prie kokios nors vienos markės nėra prisirišę. Tad jeigu baltarusiai nuo ateinančių metų iš aktyvios rinkos ir pasitrauktų, tie automobiliai, kuriuos pardavėjai ieško dėl jų, anksčiau ar vėliau pirkėją ras. Maždaug tokia kaina dyzeliniais varikliais automobilių pageidauja lenkai, latviai ir mūsų šalies pirkėjai. Nuostolių galbūt patirtų kazachstaniečių skoniui pataikaujantys automobilių vežėjai. Kitaip nei kiti, kazachstaniečiai pageidauja benzinu varomų automobilių. Lietuviai nuo tokių automobilių kylant benzino kainoms gręžiasi.

Pasak V.Naujalio, lyg nujausdamas artėjančias permainas, šiemet automobilių turgus atkuto nuo pat pirmų šių metų dienų. Praėjusiais metais didesnio pagyvėjimo sulaukta tik kovo pabaigoje. Kokie požymiai rodo, kad prekyba vyksta? Turgaus direktorius juokauja, kad pats geriausias rodiklis yra spengianti tyla. Užpraėjusiais metais, kai verslas strigo, daug kas bambėjo, kad nuoma per didelė, tas ar anas, o dabar visi dirba savo darbą ir nesiskundžia. Kauno automobilių turguje pastaruoju metu priskaičiuojama per penkis tūkstančius pirkėjų laukiančių automobilių.

Kauno turgaus direktorius tvirtino, kad laikai, kai daugiausia automobilių buvo atvežama iš Vokietijos, jau praeityje. Kauno turguje, kaip ir Tauragėje, pirkėjų laukiantys naudoti automobiliai prieš tai važinėjo Prancūzijos, Belgijos, Olandijos, Italijos keliais. Ištikimais naudotų automobilių vežėjais iš Vokietijos išliko marijampoliečiai. Kai kurie jų savo aikštelėse net ir pirkėjus vilioja užrašu, esą automobiliai parvežti iš Vokietijos. Daugumai pirkėjų vokiečiams tarnavę automobiliai asocijuojasi su garantijomis, kad jie būsią patikimesni.

Lietuviai naujų automobilių neįperka

Pasak Lietuvos autoverslininkų asociacijos administracijos vadovo Mindaugo Beišio, per metus į Lietuvą įvežama 250-350 tūkst. naudotų automobilių. Pusė jų lieka Lietuvoje, o kita dalis išvažiuoja į gretimas šalis. “Tokiai šaliai kaip Lietuva tai yra milžiniški skaičiai. Lietuvoje kasmet vidutiniškai registruojama apie 150 tūkst. naudotų automobilių”, - sakė M.Beišys.

Naujų ir naudotų automobilių atotrūkis yra didžiulis. “Regitros” duomenimis, pernai Lietuvoje įregistruoti 7467 nauji ir 153 786 naudoti lengvieji automobiliai. Palyginti su 2009 m., naudotų lengvųjų automobilių pernai įregistruota 18,5 proc. daugiau, o naujų - tik 2,2 proc. daugiau. Prieš dvejus metus naujų automobilių Lietuvoje registruota per 20 tūkst.

Anot M.Beišio, lietuvių automobilių parkas neatsinaujins nepradėjus įgyvendinti atitinkamos valstybės politikos. Praėjusiais metais Lietuvoje privatūs asmenys turėjo apie 1,7 mln. lengvųjų automobilių. Ekspertai mano, kad šiemet jų greičiausiai bus 1,8 mlrd. Nuo 2000 m. naudotų automobilių prieaugis kasmet yra 5-6 proc. Skaičiuojama, kad 2012-2013 metais naudotų automobilių parkas Lietuvoje pasieks apie 2 mln. Ar įmanoma tą augimą valdyti? “Įmanoma, tai turi daryti valstybė. Galbūt tos priemonės atrodo nepopuliarios, bet neišvengiamos”, - svarstė Lietuvos autoverslininkų asociacijos atstovas. Anot jo, turi būti išlaikytas balansas tarp automobilių parko dydžio ir turimos infrastruktūros. Kai jo nėra, atsiranda spūsčių ir kitokių blogybių. Norint to išvengti reikia skatinti naudotis visuomeniniu transportu. Dabar žmonės perka kuo pigesnį automobilį, kiša į jį pinigus, o galiausiai meta į patvorį neišregistravę.

M.Beišio manymu, visai kitu keliu suka mūsų kaimynai latviai, estai. Iš dalies ir todėl, kad jie neturi savo valstybėse prekybos naudotais automobiliais tradicijų.

Faktai

Valstybės įmonės “Regitra” duomenimis, iš Vokietijos pernai įvežta ir Lietuvoje įregistruota daugiausia (38 proc.) naudotų lengvųjų automobilių (2009 m. - 36 proc.). Antroje vietoje pagal šį rodiklį buvo Prancūzija (16 proc.), trečioje vietoje - Italija (15 proc.), ketvirtoje - Belgija (10 proc.).

Daugiau kaip pusė (69 proc.) iš pernai Lietuvoje įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių ir 63,5 proc. įregistruotų naujų automobilių turėjo dyzeliniams degalams pritaikytą kuro sistemą (2009 m. atitinkamai 55 proc. ir 51 proc.).

Šaltinis - Respublika.lt