Vairavimo mokyklos, KET testai, Kelių eismo taisyklės

Jau  galioja naujoji, patogesnė vairuotojams tvarka, kai įvykus smulkiam eismo įvykiui nebereikia kviestis policijos pareigūnų. Patiems avarijos dalyviams pakanka užpildyti specialią deklaraciją ir perduoti ją draudimo bendrovei.

 Virginija SIPAVIČIENĖ

Anot specialistų, naujovė pasitvirtino – ja naudojasi daugiau kaip pusė avarijos dalyvių. Tačiau be naujosios tvarkos pliusų pastebima ir šiokių tokių minusų: pildydami eismo įvykių deklaracijas vairuotojai neišvengia smulkių klaidų.

PAREIGŪNAMS DARBO SUMAŽĖJO

Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus Analizės ir administracinės veiklos poskyrio viršininkas Einius Kudžma sako, jog priėmus naujas Kelių eismo taisyklių pataisas policininkai į eismo įvykio vietas vyksta pustrečio karto rečiau.

Pavyzdžiui, pernai nuo balandžio 9-osios iki gegužės 9-osios Panevėžio mieste buvo užregistruota 320 iškvietimų į eismo įvykius. Šiemet per tą patį laikotarpį pareigūnai į avarijų vietas vyko tik 130 kartų.

Panaši padėtis ir Panevėžio rajone. Tiesa, į rajono keliuose įvykusias neįskaitines avarijas, pasak Eismo priežiūros poskyrio pareigūnų, policininkai kviečiami kiek dažniau. Šiemet per mėnesį jiems teko forminti 41 eismo įvykį, o tuo tarpu per tą patį laikotarpį pernai patruliams teko išvykti net 76 kartus.

Į avarijos vietas vykdavo speciali eismo priežiūros skyriaus grupė, tačiau jiems padėdavo ir patruliai. Dabar patruliai daugiau laiko gali skirti prevenciniam darbui. Sumažėjo ir spūsčių gatvėse bei keliuose, nes anksčiau bet koks automobilio pajudinimas iš įvykio vietos iki atvykstant policijai būdavo draudžiamas.

Dabar eismo įvykio dalyviai policijos gali nekviesti, jei avarijoje nenukentėjo žmonės, susidūrė ne daugiau kaip du automobiliai, ir vienas iš eismo dalyvių sutinka esąs kaltas dėl eismo įvykio. Tuomet užpildę deklaracijas abu avarijos dalyviai vairuotojai gali važiuoti tiesiai į draudimo bendrovę. Taip išvengiama ir anksčiau galiojusios nuo 100 iki 200 litų baudos už eismo įvykį.

Nepaisant visų minėtų naujųjų taisyklių pranašumų, policijos pareigūnai įžvelgia jose mažiausiai vieną, tačiau didelį trūkumą – galimybę neblaiviems eismo įvykio dalyviams išsisukti nuo bausmės.

BLANKUS DAR LAIKO NAMUOSE

Pasak policijos, daugelis vairuotojų vis dar kviečia pareigūnus į eismo įvykio vietą, nes nemoka teisingai užpildyti deklaracijų ar jų neturi, o patys nedrįsta braižyti įvykio schemų tuščiuose lapuose, nors draudimo bendrovės juos irgi pripažįsta.

„Pareigūnai niekada neatsisako padėti vairuotojams, – teigia E.Kudžma. – Visada nuvažiuoja ir padeda teisingai užpildyti deklaraciją.“ Tačiau, anot Eismo priežiūros skyriaus Analizės ir administracinės veiklos poskyrio viršininko, būtų geriau, jei vairuotojai vežiotųsi deklaracijų blankus. Deja, kol kas praktika rodo, kad daugelis jų, nors automobilius apdraudę ir draudimo bendrovėse galėję pasiimti deklaracijų blankus, matyt, nusprendė, jog jų neprireiks, ir pasidėjo namuose.

KLAIDŲ NEDAUG, BET PASITAIKO

„Lietuvos draudimo“ Privačios rizikos skyriaus vadovas Vaidotas Krencius teigia, jog naujoji tvarka patogi ir tuo, kad vairuotojai, per eismo įvykį patyrę smulkią žalą, gali susitarti tarpusavyje ir išsaugoti gero vairuotojo statusą. Tokią išeitį pasirinkusiems vairuotojams nebrangs draudimas, nes kiekvienas, kad ir smulkus, eismo įvykis yra draudimo kompanijų registruojamas į duomenų bazę ir lemia draudimo kainą.

Taip pat, anot draudimo bendrovės eksperto, nauja tvarka palengvins žalos užregistravimo ir atlyginimo procesą – draudimo išmokas pavyks gauti kur kas greičiau. Juolab kad apie eismo įvykio deklaracijų pildymą, žalos registravimą draudikai konsultuoja savo klientus nemokamu telefonu.

Vis dėlto draudikai džiaugiasi, kad didelių nesusipratimų kol kas išvengiama, nors nesklandumų, žinoma, kyla.

„Lietuvos draudimo“ atstovė ryšiams su visuomene Ernesta Dapkienė „Autopanoramai“ sakė, jog dažniausia eismo įvykio dalyvių daroma klaida – tai kad abu dalyviai pasirašo deklaracijos laukelyje „Patvirtinu, jog esu atsakingas (–a) už padarytą žalą.“

„Turime susisiekti su abiem eismo įvykio dalyviais ir išsiaiškinti, kuris iš jų iš tikrųjų pripažįsta kaltę, – aiškina specialistė. – Tokiu atveju reikalingas papildomas dokumentas, kuriame kaltininkas pripažįsta savo kaltę. O štai skyrelyje „Pastabos“ avarijos kaltininkas turėtų įrašyti, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl įvykio ir nurodo priežastis, kaip tai atsitiko. Ant deklaracijos pasirašo abu avarijos dalyviai.“

Pasak E.Dapkienės, prieš pildydami deklaracijas eismo įvykio dalyviai turėtų įdėmiau perskaityti patarimus, kaip tą daryti – jie pateikti kitoje deklaracijos pusėje. Taip pat svarbu laikytis įpareigojimo, jog kaltininkas apie įvykį draudiką turi informuoti per tris paras po įvykio. Nors policijos į eismo įvykį kviesti nereikia, informuoti draudikus apie įvykius būtina.

Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus Analizės ir administracinės veiklos poskyrio viršininkas Einius Kudžma.

Draudimo bendrovei atstovaujanti Ernesta Dapkienė teigia, jog naujoji eismo įvykių deklaracijos pildymo tvarka didelių problemų nesukėlė. Tiesa, jų būtų dar mažiau, jei vairuotojai pasiskaitytų patarimus dėl dokumentų pildymo tvarkos.