Vairavimo mokyklos, KET testai, Kelių eismo taisyklės

Porą naktų spustelėjo šaltukas. Tačiau kai termometro stulpelis nukrenta iki šiomis naktimis nosį kandžiojusių minus dvidešimties laipsnių, normaliems automobiliams nėra kažin koks kriminalas. Na, nebent automobilis visiškai neparuoštas žiemai, arba, jau tinka tik metalo laužui, o ne keliams. Arba, jei pradėjo stengti dyzelinas.

Pagrindiniai šalies degalinių tinklai nuo lapkričio antros pusės apsirūpino žemoms temperatūroms tinkamu dyzelinu. Tačiau šiomis dienomis teko matyti ne vieną liūdną „dyzelisto“ veidą. Nelegalaus dyzelino rinka taupiesiems spustelėjus šalčiams „pakišo kiaulę“.

Dyzeliniai degalai turi tokią neigiamą savybę - dar palyginti nežemoje temperatūroje pradeda kristalizuotis parafinai, kurie gali užkimšti degalų filtrą, vamzdelius ir sutrikdytų variklio darbą. Štai todėl žiemą naudojamas kitokių charakteristikų žemoms temperatūroms pritaikytas dyzelinis kuras.

Apie tokį kurą vos ne legendas pasakoja vairuotojai, išmaišę Skandinavijos šalių kelius. Išties, važiuojant Suomijos ir Norvegijos keliais, esančiai jau už poliarinio rato, kai rytais spaudė -35 laipsnių šaltis, dyzeliniai degalai net nebandė stingti. Ir net nereikėjo jokių priedų.

Tuo tarpu Lietuvoje nuo lapkričio antros pusės parduodamas arktinės specifikacijos 2 klasės dyzelinas turi du pagrindinius žematemperatūrinius rodiklius – ribinio filtruojamumo temperatūrą (ne daugiau minus 32 laipsniai ) ir susidrumstimo temperatūrą, kuri neturi būti didesnė kaip minus 22. Tačiau praėjusios žiemos šalčių pamokyti lietuviai kartais bando apsidrausti ir papildomai.

Ar galima dyzeliną skiesti benzinu?

Viena iš „liaudiškų“ priemonių, siekiant išvengti parafinų kristalizavimosi, įpilti į dyzeliną šiek tiek benzino. Toks receptas pateikiamas net ir senesnių dyzelinių automobilių instrukcijose. Teigiama, kad spustelėjus šalčiams į dyzeliną galima įpilti iki dešimties procentų benzino. Išties, tai yra gana efektyvus kovos su dyzelino stengimu būdas. Tačiau ranką prie širdies pridėję taip elgtis visiems nerekomenduotume.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių transporto katedros docentas, daktaras Vigilijus Sadauskas atsargiai vertina galimybę skiesti dyzelinį kurą benzinu. Pasak V. Sadausko, nepersistengus su benzino kiekiu ir taip išvažinėjus kokį baką ar du, nieko baisaus neįvyktų. Tačiau atsargesni turėtų būti naujesnių ir techniškai tobulesnių automobilių šeimininkai.

„Tiesiog palyginkite dyzeliną ir benziną, jų pačią faktūrą. Benzinas akimirksniu džiūna nuo pirštų, jis džiovina odą ir yra tipinis nuriebalintojas. Tuo tarpu dyzelinas yra riebokas, ant pirštų ar metalo net ir nuvalius skystį lieka riebi plėvelė. Dyzelino tepamosios savybės reikalingos tokiems maitinimo sistemos elementams, kaip kuro siurblys ar purkštukai. Žinoma, įpylus 10 procentų benzino į seno dyzelinio automobilio baką variklis tikrai neužkals. Tačiau vertėtų atminti, kad nauji, technologiški ir inovatyvūs dyzeliniai motorai gali itin liguistai reaguoti į kuro kokybę“- pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių transporto katedros docentas, daktaras Vigilijus Sadauskas.

V. Sadauskui antrina ir automobilių remonto specialistai. Automobilių remonto dirbtuvių šeimininkas, inžinierius Žydrūnas Janušauskas teigia, kad tokiais atvejais rekomenduoja nebent žibalą.

„Žibalas, o jo paieškojus galima rasti ir tikrai aukštos kokybės, yra panašios faktūros, kaip ir dyzelinis kuras. Jis turi tepamųjų savybių, tad jei yra kuro užšalimo grėsmė, jį galima atskiesti būtent žibalu. Žinoma, šio skysčio bake neturėtų būti daugiau nei 10 proc. visam kuro kiekiui.“- sakė automobilių remontininkas.

Priedai? Viskam savas laikas

Automobilių dalių parduotuvės ar degalinėse dabar galima nusipirkti įvairiausių gamintojų siūlomų priedų, kurie neleidžia dyzelinui sustengti. Tačiau jie irgi nėra visagaliai stebuklingi preparatai.

„Nemažai tokių priedų gamintojų tvirtina, kad jų gaminiai gali išgelbėti net ir dyzelinui pradėjus stengti. Gal. Tačiau jei parafinai jau kristalizavosi ir užkimšo kuro sistemos vamzdelius ar kuro filtrą? Tuomet misija jau taptų neįmanoma. Tad juos reikėtų pilti į baką kaip prevencinę priemonę dar prieš spustelnant dideliems šalčiams, o ne kaip stebuklingą preparatą tada, kai kuras jau nepatenką į variklį“- sako VGTU automobilių transporto katedros docentas, daktaras Vigilijus Sadauskas.

Dauguma takumo pagerinimo priedų ne apsaugo nuo parafinų išsiskyrimo, o modifikuoja parafinų augimą. Susidarantys parafinų kristalai lieka pakankamai maži, kad neužkimštų kuro filtrų ir sistemos vamzdelių. Šių priedų maksimalus efektyvumas pasiekiamas tik tuomet, kai priedai pilami į kurą, kol parafinai nepradėję kristalizuotis. Susikristalizavę parafinai esant žemai temperatūrai jau negali būti panaikinti. Tai, beje, susiję ir su benzino ar žibalo pripilymu.

Nepamirškite filtro

Itin jautri dyzelinio automobilio vieta staigiai atšalus yra kuro filtras. Ir visai nesvarbu, ar bake teliūskuoja idealios kokybės žieminis dyzelinas, ar koks abejotinos kokybės kuras. Kuro filtre susikaupia ne tik visokios kietos dalelės, bet ir bake buvęs vanduo. Vandeniui užšalus kuras niekaip nepateks į variklį.

Todėl prieš žiemą kuro filtrą tiesiog būtina pakeisti. Jei filtre yra talpykla vandeniui su išsukama anga, susikaupusius nešvarumus ir vandenį automobilių remonto specialistai šaltuoju metų laiku pataria išleisti bent kas kelis mėnesius. Jei norite visuomet būti tikras, kad automobilis nesiožiuos, galite įsigyti ir šildomą filtrą, tokios filtrų versijos gaminamos beveik visiems automobiliams.

Ir dar viena taisyklė. Ne veltui sakoma, kad šykštus moka du kartus. Nemoralizuosime jūsų, kad reikia mokėti akcizą ir pildyti lyg ir atsigaunančios valstybės biudžetą, bet jei nenorite per šalčius vaikščioti pėsti, pamirškite kontrabandinį dyzeliną. 

Šaltinis - Balsas.lt