Vairavimo mokyklos, KET testai, Kelių eismo taisyklės

Šaltuoju metų laiku keliams ir šaligatviams pasidengus storu ledo sluoksniu, traumų išvengti beveik neįmanoma. Greitosios pagalbos medikai sako, jog tokių pacientų šiuo metu į šalies gydymo įstaigas kreipiasi tiek, kad traumatologai vos spėja suktis.

Pavojingiausia vyresniesiems

Vien Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis pastarosiomis dienomis per parą pagalbą suteikia vidutiniškai 30 įvairias traumas patyrusių žmonių. Anot budinčios pamainos gydytojos Nijolės Dmitrijavienės, dabar traumų patiriama ypač daug ir įvairių – nuo sąnarių raiščių patempimų, sumušimų, išnirimų iki kaulų lūžių ar net smegenų sutrenkimų.

Medikai sako, kad judriausi yra vaikai, tačiau didžiausią riziką susižeisti turi vyresnio amžiaus žmonės. Taip nutinka todėl, kad jie dažniau griūva dėl sutrikusios galvos smegenų kraujotakos ar koordinacijos. Be to, senyvo amžiaus žmonių kaulai yra retesni ir trapesni, todėl griuvimas dažniausiai jiems baigiasi trauma.

Visgi nors vaikų kaulai yra elastingesni, traumas patirti gali ir mažieji. Dažniausiai vaikai ir patys nesupranta, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Mažai kada skundžiasi, nes nepajaučia jokių simptomų.

Jokių aukštakulnių ir alkoholio

Jeigu lauke yra ypač slidu, dar prieš išeinant iš namų būtina įvertinti visas aplinkybes, oro sąlygas, perplanuoti savo darbus. Nereta traumų priežastimi tampa netinkamai pasirinkta avalynė – aukštakulniai, slidaus pado batai. Žieminė avalynė turi būti ne tik šilta, bet ir patogi, žema pakulne, rievėtu padu, geriausia – pagaminta iš kaučiuko. Be to, reikia vilkėti judesių nevaržančius drabužius. Saugiai eiti gali trukdyti net ir aksesuarai. Neretai moterys parpuola tik todėl, kad lemiamą akimirką jai sutrukdo pasipainiojęs ilgas šalikas ar nuo peties slystantis rankinės diržas.

Labai dažnai pasitaiko, kad didžiules traumas patiria žmonės, išėję į gatvę būdami neblaivūs. Jie mažiausiai saugosi tamsiuoju paros metu, išeina į važiuojamąją kelio dalį, neužsideda atšvaitų, neįvertina slidumo rizikos. Neretai tokie nuotykiai baigiasi netgi mirtimi, ką jau kalbėti apie lūžius ar sumušimus. Be to, kyla ir sušalimo, galūnių nušalimo rizika.

Norint išvengti traumos, geriausia būtų apeiti slidžias vietas, bet tai ne visada įmanoma. Tačiau mus gali apsaugoti paprasčiausias atsargumas ir dėmesingumas. Einant apledėjusiu keliu, jokiu būdu negalima skubėti. O iš namų išeiti reikia bent 15–20 minučių anksčiau, kad būtų galima pasirinkti nors ir ilgesnį, bet mažiau slidų kelią. Kai skubant į darbą nebelieka laiko aplenkti slidžias kelio atkarpas, traumų išvengti sunkiau.

Nedelskite kreiptis į medikus

Įvykus nelaimingam atsitikimui, patyrus traumą labai svarbu yra tinkamai savimi ar kitu sužeistuoju pasirūpinti. Būtina imobilizuoti sužeistą galūnę, šaldyti ledu, švariu sniegu ar specialiomis priemonėmis (purškalais, skysčiais ar tepalais). Pirmas dvi paras tokios procedūros yra geriausios. Tik po 3–4 parų patartina pradėti taikyti šildomąsias procedūras.

Taip pat svarbu nepakenkti nukentėjusiajam, tad pirmiausia reikėtų pagalvoti apie profesionalią medikų pagalbą. Geriausia sužeistajam suteikti tik pirmąją pagalbą – atšaldyti pažeistą sritį, imobilizuoti ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Šaltinis - valstietis.lt