Eina Raudonkepuraite pas senelę, neša bandeles mamos keptas. Eina, eina, nieko blogo negalvoja ir staiga už nediduko kalnelio pamato vilką. Raudonkepuraitė išsigasta, sustoja ir žiūri į vilką. Tas žiūri į Raudonkepuraitę. Pagaliau Raudonkepuraitė įsidrąsina ir klausia vilko: - Vilke, Vilke, o kodėl tokios dideles tavo ausys? Vilkas tik piktai dėbteli į Raudonkepuraitę ir netikėtai nubėga. Raudonkepuraitė eina toliau.Kiek paėjusi, vėl pamato vilką nedidelėje daubelėje. Dabar jau drąsiai klausia: - Vilke, Vilke, o kodėl tokie dideli tavo dantys? Vilkas vėl piktai į ją pasižiūri ir nubėga. Nieko nesupratusi Raudonkepuraitė eina toliau. Po kiek laiko vėl pamato už nedidelio krūmelio vilką. Puola klausinėti: - Vilke, Vilke, o kodėl tokios didelės tavo akys? Ir tada vilkas, kad sustaugs ant Raudonkepuraitės: - Na galų gale, leisi tu man ramiai nusišikti ar ne?
Kam daugiausia dėmesio skyrėte mokydamiesi vairuoti?