Vairavimo mokyklos, KET testai, Kelių eismo taisyklės

Kruvinas karas vyksta ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų Europos šalių keliuose, o Skandinavijoje išgėrus prie varo nesėdama – „Lietuvos žinios“.

Nepaisant griežtų taisyklių, pakeisti visuomenės ir pačių vairuotojų požiūrį ne visur sekasi.

Portugalija: vynas kraujyje

Ši šalis seniai garsėja kaip Europos Sąjungos narė, kurios keliuose saugumas vienas prasčiausių. Įvairios kampanijos nedavė rezultatų, nes drauge su ekonomine gerove vairuotojų vis daugėja.

2001 m. pasišovusi įvesti tvarką keliuose vyriausybė sumažino vairuotojams leistiną alkoholio kiekį iki 0,2 promilės, kaip rekomenduoja ES. Tai sukėlė pasipiktinimą vynininkystės rajonuose, Lisabonoje vyko fermerių protestai. Įrodinėta, kad šalyje, kurioje tradiciškai prie valgio geriamas vynas, griežtos taisyklės rimtai pakenks svarbiausiai pramonės šakai. Galiausiai vyriausybė vėl grįžo prie 0,5 promilės leistinos ribos.

Pernai daugiau kaip 37 tūkst. vairuotojų buvo sulaikyti išgėrę – 20 proc. daugiau nei 2005 m. Tačiau tai siejama ir su tuo, jog miestuose vairuotojai imti tikrinti atidžiau. Nerimą kelia tai, kad daugiau kaip pusės jų kraujyje buvo daugiau kaip 1,2 promilės alkoholio, o tai – jau kriminalinis nusikaltimas.

Šiemet vairuotojai pradėti tikrinti ir dėl narkotikų vartojimo.

Italija: velniški įpročiai

Daugybė nelaimių bei pabėgimų iš įvykio vietos, didžiulis skaičius sužalotų pėsčiųjų didžiuosiuose Italijos miestuose atspindi vairavimo išgėrus šioje šalyje problemą. Italijos žiniasklaida pranešė apie 35 žūtis keliuose tik per vieną liepos savaitgalį, dauguma nelaimingų atsitikimų buvo susiję su alkoholio ir narkotikų vartojimu.

Roma – pėstiesiems vienas pavojingiausių pasaulio miestų. Ten kasmet žūva arba sužeidžiami daugiau kaip 8 iš 1000 pėsčiųjų – 10 kartų daugiau nei Londone ir 20 kartų daugiau nei Paryžiuje. Valdžia kaltinama, kad nesiima veiksmų, nors mirčių kelyje statistika vis blogėja, kasmet žūva 8 tūkst. žmonių.

Premjeras Romano Prodi, garsėjantis pomėgiu važiuoti dviračiu, italų vairavimo įpročius pavadino velniškais. Vatikanas, reaguodamas į „visuotinį pamišimą“ Italijos keliuose, išleido dokumentą, kurį pavadino „10 Dievo įsakymų vairuotojams“. Jie raginami keliuose parodyti daugiau pagarbos ir gailestingumo, sustoti, nepravažiuoti pro šalį, jei atsitiko nelaimė.

Viena mirčių Italijos keliuose priežasčių yra ta, kad šioje šalyje, kaip jokioje kitoje Europos valstybėje, vienam gyventojui tenka daugiausia automobilių – 680 mašinos tūkstančiui gyventojų. Romoje šis skaičius dar didesnis – 2,4 mln. automobilių 2,5 mln. gyventojų.

Kita priežastis, manoma, yra aplaidus municipalinės transporto policijos, atsakingos už eismo kontrolę didžiuosiuose miestuose, darbas.

Italijoje leidžiamas alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės. Šiuo metu policija vykdo kampaniją, kuria siekiama tokius patikrinimus padvigubinti nuo dabartinių 500 tūkst. iki milijono per metus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tokių patikrinimų padaroma 8 milijonai.

Prancūzija: taisyklės adekvačios

Prancūzijos keliuose 2006 m. oficialiai užregistruota 4709 mirčių. Šių metų liepą Prancūzijos nacionalinė kelių saugumo taryba paragino sugriežtinti taisykles dėl vairavimo išgėrus, rengti daugiau policijos patikrinimų, ypač savaitgaliais.

Norima, kad iki 2010 m. leistinas alkoholio kiekis būtų sumažintas iki 0,2 promilės – ribos, kurią rekomenduoja Europos Komisija. Transporto departamentas šiuos raginimus atmetė, nes mano, jog dabartinės taisyklės Prancūzijoje adekvačios.
Lenkija: daugiau girtų jaunuolių

Lenkijos keliuose žmogus žūsta kas 90 minučių. Viena svarbiausių saugumo problemų Lenkijos keliuose – vairavimas išgėrus. Didžioji dauguma kaltininkų – vyrai, ypač jaunesni nei 31 metų. Padėtis iš lėto taisosi, bet tarp jaunų vyrų – tik blogėja.

Lenkija vykdo, galima sakyti, nulinės tolerancijos alkoholiui ir narkotikams politiką: leistina riba– 0,2 promilės. Kaltininkams gresia iki 2 metų kalėjimo ir vairuotojo teisių praradimas iki 10 metų.

Šiaurės šalys: visuomenė supratinga

Per pastaruosius 10 metų požiūris į vairavimą išgėrus Skandinavijoje pasikeitė radikaliai. Nors Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje suvartojama itin daug alkoholio, visuomenė išsiugdė supratimą, jog išgėrus negalima sėsti prie vairo.

Norvegijoje ir Švedijoje galioja griežti leistino alkoholio kiekio kraujyje limitai, tačiau Suomijoje ir Danijoje leistinas kiekis siekia 0,5 promilės.

Danijoje vyksta diskusija, ar reikia sumažinti leistiną ribą iki 0,2 promilės. Tikimasi, kad iki 2012 m. tai padėtų sumažinti mirčių keliuose skaičių iki 200. 2006 m. Danijos keliuose žuvo 306 žmonės.

lrt.lt primena, kad per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje avarijose žuvo 328 žmonės.

Europos vairuotojams leistinas alkoholio kiekis (gramai alkoholio litrui kraujo):

0,8 – Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje;

0,5 – Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kipre, Latvijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Vokietijoje;

0,4 – Lietuvoje;

0,2 – Lenkijoje, Norvegijoje, Švedijoje;

0 – Estijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje.