Vairavimo mokyklos, KET testai, Kelių eismo taisyklės

Banditai arba policininkai

Tamsinti priekinių automobilio durelių stiklus ar ne? Tokia mintis kamuoja ne vieną vairuotoją ir dažnai prilygsta hamletiškajam "būti ar nebūti". Prieš kelerius metus virtualūs pokalbiai šia tema internete sulaukdavo itin karštų diskusijų, tačiau ilgainiui jos visos nurimo. Nei apklijuoti plėvele, nei tonuoti cheminiu būdu priekinių šoninių langų negalima.

Tiesa, kai kas šio draudimo nepaiso. Gatvėse galima pastebėti prabangius automobilius, kurių vairuotojų ir labai norėdamas neįžiūrėsi, nes jie slepiasi už anglies juodumo stiklų. Paprastai tai būna pasiturintys šešėlinio pasaulio atstovai, į gangsterių vaidmenį pernelyg įsijautę vaikigaliai ar net patys tvarkos sergėtojai – policijos pareigūnai, norintys ir nuosavame automobilyje pasijusti kaip tarnybiniame. Pernai garbaus amžiaus moterį Kaune partrenkęs ir mirtinai sužalojęs policijos kriminalistas taip pat vairavo automobilį tamsintais stiklais.

Oficialiems teisėsaugos struktūrų automobiliams leidimai užtamsinti priekinius šoninius stiklus irgi nedalijami lengva ranka – visuomet atsižvelgiama į transporto priemonių paskirtį. Išimtys dažniausiai taikomos tik operatyvinei veiklai naudojamose mašinose.

Nutartis esmės nepakeitė

Prieš kelias savaites debatai dėl stiklų tamsinimo vėl atgijo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė nutartį administracinėje byloje, kurioje prieita išvada, kad Lietuvoje galiojantys draudimai klijuoti ant priekinių durelių langų bet kokią plėvelę prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Nuomonių gūsis viešojoje erdvėje pliūptelėjo lyg išsiveržęs ugnikalnis.

Kai kas tokį LVAT sprendimą traktavo pernelyg drastiškai ir per daug nesusimąstę ėmė džiūgauti: "Pagaliau bus galima užtamsinti priekinius šoninius stiklus ir viskas bus legalu."

Iškart po šios teismo nutarties paviešinimo Kauno gatvėmis netrukus ėmė važinėti vienos bendrovės automobilis su ryškiu reklaminiu šūkiu, užrašytu ant juodo galinio mašinos stiklo: "Jau galima tamsinti priekinius šoninius."

Pasirodo, tai tėra mitas. Iš esmės niekas nepasikeitė, nes ir toliau galioja dar 2003 m. susisiekimo ministro patvirtinti techniniai reikalavimai naudojamoms kelių transporto priemonėms. Viename punktų apibrėžiamas reikalavimas, kad automobilio stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis nei 75 proc. – priekinio stiklo, 70 proc. – priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų.

Tvarka tapo liberalesnė

Tiesa, iki šiol buvo draudžiamas ir bet koks aukščiau nurodytų stiklų papildomas apdorojimas (tamsinimas, šviesinimas, apipurškimas, apklijavimas bet kokia plėvele), išskyrus priekinio stiklo viršutinę dalį, kuri gali būti papildomai užtamsinta ne platesne nei 15 cm juosta.

Iš trijų teisėjų sudaryta LVAT kolegija savojoje nutartyje pabrėžė, kad absoliutus draudimas  klijuoti plėvelę ant priekinių langų negali būti pateisinamas. Draudimas papildomai apdoroti stiklus bet kokia plėvele prieštaravo Europos Bendrijos steigimo sutarčiai. Šis draudimas yra vertintinas kaip ribojantis laisvą prekių – šiuo atveju tamsinimo plėvelių, judėjimą tarp Europos Bendrijos valstybių.

Kaip žinia, ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis ir teisinės kolizijos atveju turi turi viršenybę prieš mūsų šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.

Taigi langų stiklų apdorojimą reglamentuojančios taisyklės tapo liberalesnės. Jei iki šiol tik įvairiose varžybose dalyvaujantiems sportiniams automobiliams buvo leidžiama užklijuoti skaidrią apsauginę plėvelę, kuri stiklo dūžio atveju apsaugo nuo pažirusių šukių, tai dabar ir tą patį bus galima padaryti ir kasdienėms transporto priemonėms.

Beje, kokybiška apsauginė plėvelė tokiais atvejais gali apsaugoti ir nuo žaibiškos vagystės iš automobilio, nes, iškūlus stiklą, šis akimirksniu nesubyra, o šukės lieka tvirtai viena su kita sulipusios.

Policija nutartį apskundė

Administracinės bylos priešistorė prasidėjo dar 2007 m. gegužės 9-osios vakarą, kai Kauno miesto policijos patruliai K.Baršausko gatvėje sustabdė "Subaru Impreza" automobilį. Jo vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareigūnai vizualiai įvertino ir "iš akies" nustatė, esą automobilio priekinių durelių stiklai apklijuoti šviesos laidumą mažinančia plėvele. Po poros savaičių pažeidėju pripažintas vairuotojas sulaukė 125 litų baudos.

Panašu, kad tąkart teisėsaugininkai nenutuokė, su kuo susidūrė. Nubaustas kaunietis nutarė nenusileisti ir ieškoti teisybės, kuria buvo tiesiog įsitikinęs. Jis neblogai išmanė administracinę ir ES teisę arba naudojosi patyrusių teisininkų paslaugomis.

Kauno apygardos administraciniam teismui apskundęs policijos nutarimą skirti piniginę baudą, vairuotojas sulaukė sau palankios nutarties. Jo skundas buvo patenkintas, o byla nutraukta ir bauda panaikinta.

Tačiau su tokiu "nokdaunu" negalėjo susitaikyti jį nubaudę Kauno policijos pareigūnai, tad jie Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą. Pastarasis 2008-ųjų birželį nutarė ankstesnę nutartį panaikinti ir grąžinti bylą vėl nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Šis, antrąkart gavęs tą pačią bylą, nutarė priimti visiškai priešingą sprendimą ir paliko galioti policininkų paskirtą baudą. Motyvuota, esą vairuotoją sustabdę patruliai, apklausti teisme, nurodė, kad vizualiai apžiūrėdami automobilį jie nustatė, kad ant priekinių durelių stiklų užklijuota plėvelė, nes atidarius stiklą matėsi atplyšęs dešinės pusės viršutinis kampas.

Vairuotojas pasiekė savo

Dvikova tarp vairuotojo ir policijos pareigūnų nenurimo. Kaunietis vėl apskundė jam skirtą baudą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikdamas apeliacinį skundą. Vairuotojas tvirtino, kad jo automobilio stiklai nebuvo tamsinti plėvele, o tonuoti gamykloje pagal leistiną normą bei atitinka standartus.

Jo teigimu, tądien buvo drėgna, tad lango kampas buvo aprasojęs, o jo net nepačiupinėjęs patrulis klaidingai įsivaizdavo, esą tai atsipleišėjusi plėvelė. Apeliantas pridūrė, kad vienas patrulių apskritai nebuvo priėjęs prie jo mašinos, o sėdėjo tarnybiniame policijos automobilyje. Be to, surašydami protokolą pareigūnai nenaudojo jokio šviesos laidumą matuojančio prietaiso.

Panašu, kad šįsyk argumentų pakako. Taigi, praėjus daugiau nei pustrečių metų nuo nebūto pažeidimo akimirkos, savo teisumu įsitikinęs vairuotojas vis tik triumfavo – dabar jau LVAT nutarė, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai ir baudą panaikino. Pastarasis teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Bendrovės "Evelkas" konsultantas Alvydas Valaškevičius:

Su kolegomis juokaujame, kad šiomis dienomis mus pasiekiantys klausimai apie priekinių šoninių automobilių langų tamsinimą jau tapo galvos skausmu. Per dieną sulaukiame kone pusšimčio skambučių ir dar bent pusės tiek elektroninių laiškų, kuriuose klausiama vieno ir to paties – galima ar ne?

Teismo nutartis juk nieko nereiškia. Joje nepasakyta, kad nuo šiol galima tamsinti priekinius langus. Ta reklama, skelbianti apie neva leidžiamą langų tamsinimą, tėra daugelį klaidinanti dezinformacija.

Šio teismo dokumento esmė yra tai, kad kažkoks principingas vyrukas pasiekė savo, nes jį sustabdęs policininkas neteisingai nubaudė už neva užklijuotą plėvelę, nors neturėjo jokio šviesos laidumui matuoti skirto įrenginio. Juk pareigūnai privalo įrodyti, kad jiems per tamsūs pasirodę  langai peržengia leistino šviesos laidumo ribą, o ne bausti "iš akies". Čia kaip ir sučiupus neblaivų prie vairo – juk vien uosle pareigūnai nepasikliauja, bet kaskart patikrina vairuotojo girtumą alkoholio matuokliu.

Tie, kurie neteisingai suprato gana painiai išdėstytą teismo nutartį ir galvoja, kad ji leidžia tamsinti priekinius stiklus, turėtų įsidėmėti, kad iš gamyklos išleistas automobilis su, tarkime, žalsvais stiklais, jau yra ties ta leistina 70 proc. šviesos laidumo riba ir papildomai jų tamsinti negalima nė trupučio. Patys neseniai pamatavome ir tuo įsitikinome.

Vadinasi, ant originalaus žalsvo lango užklijuota net ir menkiausiai tamsinanti plėvelė jau viršys nustatytas normas ir tai bus traktuojama kaip pažeidimas. Kaip žinia, visiškai skaidrūs, nė kiek netonuoti stiklai likę gal tik senosios kartos "Volkswagen Golf", "Audi 80" ir kituose panašiuose maždaug trečią dešimtmetį skaičiuojančiuose automobiliuose. Taigi legaliai tik jiems ir galima klijuoti šiek tiek tamsinančią plėvelę.

Ši teismo nutartis leidžia būtent patį stiklo apdorojimo procesą – klijuoti plėvelę ant priekinių stiklų. Taigi nuo šiol apsauginės plėvelės jau nebebus draudžiamos. Juolab kad jų funkcija išties pravarti vairuotojams, mat taip sumažinamas saulės spindulių poveikis, atspindima šiluma ir apsisaugoma nuo alinančio karščio. Taip pat ir dūžtant stiklui šukės nesužalos vairuotojo ar keleivio, stiklą išdaužęs vagis iš lauko irgi vidun pateks ne taip greitai.

Neslėpsiu, ir dabar tenka tamsinti priekinius automobilių langus ir gan dažnai. Visada sakau: kas pinigus moka, tie ir muziką užsako. Jei kažkam yra paranku mokėti baudas, bet važinėtis su tamsiais visais langais, tai tebūnie. Kodėl gi ne? Mes tik vykdome klientų pageidavimus. Juk nepulsime kiekvienąkart jų primygtinai atkalbinėti nuo sumanymų, nes tada liktume nesuprasti, o jie tiesiog kreipsis tokių paslaugų kitur.

Kokybiška plėvelė matomumui netrukdo, nebent naktį ir esant visiškai užtamsintiems visiems stiklams. Nuo 15 proc. šviesos pralaidumo jau matosi gerai. Siūlyčiau neperžengti sveiko proto ribų ir net galinius langus tamsinti saikingai. Kuo šviesiau, tuo važiuoti patogiau.

Baigėsi tie laikai, kai turgavietėse būdavo apstu itin prastos kiniškos produkcijos. Tokios plėvelės greitai susibraižydavo, nublukdavo, keisdavo spalvą, atsipleišėdavo ir panašiai. Dabar jau ne vien amerikietiška, bet ir ta pati kiniška plėvelė gali būti pakankamai gera.

Cheminis stiklų tonavimas? Aš asmeniškai nerekomenduočiau, nes pirmiausiai tai papildomai kainuoja, kadangi reikia išimti langų stiklus. Antra, ant taip apdorotų stiklų, vis prisilietus, lieka pirštų žymės. Mano žiniomis, tonuotas stiklas ilgainiui išblunka, neatsparus rūgštims.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius:

Viešumoje pasirodžiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir tolesnės jos interpretacijos išties suklaidino ne vieną. Esmė yra tokia, kad galiojančios Transporto priemonių techninių apžiūrų taisyklės draudžia apdoroti priekinius automobilių stiklus bet kokia plėvele. Teismas nustatė, kad ši nuostata prieštarauja Europos Bendrijos teisei.

Bet tie reikalavimai, kad stiklai turi būti ne mažiau kaip 70 ir 75 proc. skaidrumo, niekur neišnyko, jie tebegalioja toliau. Policija tik privalo kiekvieną kartą naudoti šviesos laidumui matuoti skirtas technines priemones. Tokius matuoklius turi ir naudoja visos policijos įstaigos. Visoje šalyje jų yra apie tris šimtus ir jų tikrai užtenka. Iki šiol vadovavomės taisyklėmis, kurios leido vizualiai nustatyti, ar ant stiklų klijuota plėvelė. Dabar to jau nepakanka.

Skaidri apsauginė plėvelė nuo šiol yra leistina, jei tik ji tikrai netrukdo vairuotojo matomumui ir atitinka minėtus procentinius šviesos laidumo reikalavimus.

Policijos departamento išduodami leidimai užtamsinti priekinius automobilių stiklus suteikiami tik labai siauram subjektų ratui. Pirmiausiai – tai operatyvinės paskirties tarnybiniai automobiliai, o iš privataus sektoriaus – šarvuoti inkasatorių automobiliai. Pastarieji irgi turi atitikti tam tikrus reikalavimus – privalo turėti radijo ryšį, būti specialiai pažymėti ir aprūpinti geltonais švyturėliais.

Tenka pripažinti, kad yra gan nemažai vairuotojų, kurie važinėja tamsintais stiklais neteisėtai. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai jie naudodavosi padirbtais leidimais. Pasigamindavo antspaudus su kurios nors policijos įstaigos vadovo pavarde ir naudodavo juos kaip panorėję. Visi tokie dokumentai buvo anuliuoti. Dabar jie moka baudas. Pirmą sykį – 100 litų, o po to ir iki 150 litų.

Netoleruojame tokių pažeidėjų, bet priversti jų nulupti juodas plėveles nuo priekinių langų negalime. Tikiuosi, kad šiemet bus priimtas pakeitimas, kuris policijai suteiks teisę tokius automobilius nukreipti techninei apžiūrai. Tai būtų papildoma prievolė, kuri daugelį atgrasintų nuo noro išsiskirti iš minios juodais priekiniais automobilio langais.

Bendrovės "Aša" direktorė Živilė Vaitkūnienė:

Mums Lietuvos Aukščiausiojo administracinio teismo nutartis yra maloni informacija. Vėliau buvo pasirodę papildomi jos išaiškinimai, kad leidžiamas tamsinimas neturėtų viršyti 70 ir 75 proc. šviesos pralaidumo. Bet ir tai jau yra gerai.

Naujesniems automobiliams, kurių stiklai būna žalsvai tonuoti jau išriedant iš gamyklos, legalus priekinių stiklų tamsinimas yra draudžiamas. Tačiau mūsų reklama juk ir nėra skirta kiekvienam be išimties. Galbūt atsiras tokių vairuotojų, kurių automobiliai yra su visiškai skaidriais stiklais, tad jie turės galimybę juos labai švelniai užtamsinti.

Anksčiau policininkui pamačius ant priekinių šoninių stiklų užklijuotą plėvelę, teisybė iškart būdavo pareigūnų pusėje. Dabar tam tikrų svertų pasiderėti turės ir vairuotojai. Nepamirškime, kad yra labai šviesių plėvelių, kurių paskirtis visiškai kita – pavyzdžiui, dešimteriopai ar bent penkis kartus sumažinti į automobilį patenkančios šilumos kiekį. Taip pat galima visiškai skaidria plėvele apsisaugoti nuo žaibiškos vagystės, o įvykus avarijai, sudužus grūdintam stiklui, jo šukės nesubyrės į batus, už drabužių ir panašiai, nesužalos veido šalia sėdinčiai gražiai žmonai.

Pastarosiomis dienomis klientai daugiau teiraujasi, derasi dėl kainų, nuolaidų. Mes savo ruožtu tikrinamės ir atitinkamai didiname produkcijos atsargas sandėliuose. Anšlago dar nejaučiame, nes žmonės po švenčių nelabai turi pinigų, bet netrukus jų turėtų padaugėti. Kita vertus, reikia pripažinti, kad nesulaukėme leidimų smarkiai tamsinti automobilių stiklų, o įgavome teisę tik šiek tiek juos pritemdyti, tad ne visiems tai yra itin aktualu.

Kažkada buvo metas, kai Lietuvoje draudė tamsinti net galinius automobilių stiklus. Kelios tuo užsiimančios įmonės bendromis pastangomis išsireikalavo, kad tokie draudimai būtų sušvelninti. Šiandien jau galime pasidžiaugti, kad stiklų tamsinimo klausimu Lietuva pagaliau susilygino su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

klaipeda.diena.lt