Vairavimo mokyklos, KET testai, Kelių eismo taisyklės

Nors įvairios ES biurokratų sukurtos direktyvos ir tvarkos Lietuvoje paprastai traktuojamos beveik kaip Biblijos išmintis, reikalavimus daugiau dėmesio skirti ekologiškiems degalams mūsiškė valdžia ignoruoja.

Dujų įrangos štilis

Automobilinę dujų įrangą montuojančios įmonės klientų antplūdžio paprastai sulaukdavo smarkiau šoktelėjus benzino ir dyzelino kainoms. Šiais metais viskas kitaip. Sausį visus tradicinius degalus apmokestinus ES nustatytais minimalaus dydžio ar netgi didesniais akcizais benzinas vienu ypu pabrango 44 centais, o dyzelinas – 22 centais. Tačiau skirtingai nei anksčiau, norinčių važinėti deginant pigesnes dujas nepadaugėjo, netgi sumažėjo.

Kodėl? Komentuodami priežastis šioje srityje dirbantys verslininkai sutartinai minėjo porą priežasčių.

"Visų pirma, akivaizdu, kad daugelis žmonių įbauginti kalbų apie įsibėgėjančią krizę ir vengia net tokių išlaidų, kurios jau kitą dieną padėtų nemažai sutaupyti. Per pirmus šių metų mėnesius norinčius montuoti dujų įrangą į savo automobilius visos šioje srityje dirbančios įmonės skaičiavo ant pirštų", – pasakojo Kauno įmonės "Propanas" direktorius Rimantas Tubutis.

Bendrovės "Globegas" vadovas Vaidotas Globys stebėjosi automobilininkų abejingumu galimybėms važinėti pigiau, nes dabartinis benzino ir suskystintų dujų kainų skirtumas iš tiesų gana didelis. Jei vidutinės automobilio degalų sąnaudos svyruoja apie 8 l 100 km, o per metus nuvažiuojama daugiau nei 20 tūkst. km, dujų įranga leidžia sutaupyti apie 2500 litų. T. y. į ją investuoti pinigai grįžta vos per pusantrų metų ar net dar greičiau.

Antausis suslėgtosioms dujoms

Gana pesimistiškai padėtį vertino ir bendrovės "Autoidėja" direktorius Laimonas Dapšys, vadovavęs pernai rudenį sostinėje atidarytos pirmos suslėgtųjų gamtinių dujų degalinės statyboms. Pagrindinis jos klientas – bendrovė "Vilniaus autobusai", savo transporto parką pradėjusi keisti į nenaujus autobusus, pritaikytus naudoti suslėgtąsias dujas. Šio projekto sumanytojai skaičiavo, kad dėl suslėgtųjų gamtinių dujų ir tradicinių degalų kainų skirtumo (suslėgtosios gamtinės dujos gerokai kaloringesnės nei įprasti degalai; suslėgtųjų gamtinių dujų atitikmuo – 130 oktaninio skaičiaus benzinas, todėl deginant šias dujas tą patį atstumą įveikti atsieina maždaug 30–40 proc. pigiau) turėjo tiek sumažėti keleivių vežėjų išlaidos degalams, kad per penkerius metus įmonė už sutaupytas degalams skirtas lėšas būtų išsipirkusi 100 nenaujų autobusų.

"Deja, pažadai, kad šiais metais viešasis transportas, naudojantis suslėgtąsias gamtines dujas, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių bus atleistas nuo akcizo mokesčio, taip ir liko pažadai. Todėl šiuo metu suslėgtųjų gamtinių dujų akcizas yra 1050 litų už toną – dvigubai didesnis, nei teoriškai rekomenduojama ES. Šia prasme esame rekordininkai. Lietuvoje patiems švariausiems degalams taikomas iš esmės toks pat akcizas, kaip ir patiems nešvariausiems, – dyzelinas apmokestinimas 1100 litų už 1000 l", – konstatavo L.Dapšys.

"Autoidėjos" direktorius taip pat priminė ES Transporto sektoriaus politikos nuostatus, nurodančius, kad jau 2010-aisiais 2 proc. gamtinių dujų turėtų būti sunaudojama transporto sektoriuje. 2020-aisiais alternatyvūs degalai privalės sudaryti daugiau nei 15 proc. visų degalų: gamtinės dujos – 10 proc., vandenilis – 5 proc. kiekvienoje ES šalyje.

"Akivaizdu, kad šių reikalavimų nevykdome ir jei valdžios požiūris nepasikeis, nevykdysime. Nuo 2006-ųjų, kai pradėjome rūpintis pirmos suslėgtųjų gamtinių dujų degalinės statybomis, visuomet tarsi į sieną atsitrenkdavome į Finansų ministerijos valdininkų poziciją, esą jei suslėgtosioms gamtinėms dujoms būtų nustatyti europiniai akcizai, biudžete liktų skylė. Tai, kad esant dideliems akcizams produktas beveik nevartojamas, biurokratų nejaudina", – apgailestavo L.Dapšys.

Taip susiklosčius reikalams "Vilniaus autobusai" negauna tokio ekonominio poveikio, koks buvo prognozuojamas pradedant projektą. Vienintelis dalykas, kuo ši įmonė gali pasidžiaugti, – švaresnis sostinės oras.

Privatininkai pasyvūs

Suslėgtųjų gamtinių dujų Vilniuje esančioje degalinėje nuolat perka maždaug 50 klientų, įsigijusių nenaujus automobilius, kuriuose sumontuota gamyklinė suslėgtųjų gamtinių dujų įranga. Tokių mašinų skaičius per keletą pastarųjų mėnesių beveik nepasikeitė, nors pasiūlyti ir asmeninės, ir komercinės paskirties lengvųjų automobilių su varikliais, naudojančiais tokius degalus, gali daugelis stambiausių gamintojų. Didžiausią suslėgtąsias gamtines dujas naudojančių modelių pasiūlą turi "Fiat", "Volkswagen", "Opel", "Ford", "Mercedes-Benz", "Peugeot", "Citroën", "Renault" ir "Volvo". Sunkusis transportas, krovininiai automobiliai ir autobusai taip pat gaminami pritaikant juos naudoti šiuos alternatyvius degalus. Suslėgtąsias gamtines dujas gali naudoti gamintojų "Iveco /Irisbus", "MAN / Neoman", "Mercedes-Benz", "Jelcz", "Soliaris", "Scania", "Tedom" ir "Volvo" technika.

Be to, palyginti nesunkiai galima perdaryti beveik visų kitų markių mašinas taip, kad jos galėtų naudoti suslėgtąsias dujas.

"Nuo mūsų šalyje populiarių suskystintų dujų sistemų suslėgtųjų iš esmės nesiskiria. Turintys suskystintų naftos dujų įrangą naudoti suslėgtąsias gamtines dujas galėtų sureguliavę reduktorių ir pakeitę degalų rezervuarą, kuris turi atlaikyti gerokai didesnį – 220–250 atmosferų – slėgį. Visa kita nesikeičia. Automobilis ir toliau gali sėkmingai naudoti tiek dujas, tiek benziną. Moderni suslėgtųjų gamtinių dujų sistema, skirta lengvajam automobiliui, kainuoja nuo 2000 iki 6000 litų", – aiškino L.Dapšys.

Dujų įrangos raida:

Pirmoji karta

Tai tikriausiai pati paprasčiausia patikimiausia ir pigiausia įranga skirta automobiliams, turintiems karbiuratorius. Tokios įrangos rinkinys paprastai kainuoja nuo 1000 litų, atsižvelgiant į komplektaciją, įrangos gamintoją ir kliento pageidavimus.

Antroji karta

Įranga, skirta tiek mono, tiek daugiataškes įpurškimo sistemas turintiems automobiliams. Tai jau sudėtingesnė įranga: yra automatiniai perjungikliai, galybė elektronikos, turinčios "apgauti" mašinos kompiuterį, ir daugybė apsauginių vožtuvų (oro matuoklėms, įpurškimo sistemos apsaugoti). Antrosios kartos dujų įranga šiek tiek brangesnė – kainos prasideda nuo 1200 litų.

Trečioji karta

Ši įranga nuo antrosios kartos skiriasi įdiegta vadinamąja ekologine sistema. Tai kompiuteriu (tiesa, gana primityvoku) valdoma sistema, kuri reguliuoja paduodamų dujų kiekį. Jos kaina, suprantama, dar didesnė. Vien kompiuteriukas kainuoja apie 300 litų.

Ketvirtoji karta

Šios įrangos atsiradimą lėmė sparti automobilių evoliucija. Tai mašinos, kurių varikliai turi modernią degalų įpurškimo sistemą (kiekvienas purkštukas purškia degalus į degimo kamerą tam tikru laiku ir tam tikrą jų kiekį). Sistemos darbą "prižiūri" keletas lambda zondų, katalizatorių ir gausybė kitų ne mažiau svarbių detalių, valdomų galingo kompiuterio. Ketvirtosios kartos dujų įranga šiuos procesus atkartoja – tai tiesioginio dujų įpurškimo sistema. Ji turi savo purkštukus, savo kompiuterį (jo veikla derinama su automobilio kompiuteriu), ir kai ką panašaus į senuosius modelius.

Tokios įrangos kainą lemia variklio cilindrų skaičius, tačiau paprastai ji nebūna mažesnė nei 3000 litų.

Penktoji ir šeštoji karta

Pati moderniausia dujų įranga. Jos esmė – į degimo kamerą įpurškiama ne išgarintų, o skystų dujų porcija. Dujų rezervuare montuojamas aukšto slėgio siurblys, padedantis itin tiksliai dozuoti degalų kiekį ir leidžiantis sutaupyti dujų. Specialistų teigimu, tokią sistemą turintis automobilis išsaugo visus dinaminius duomenis, o dujų tokiam pat atstumui nuvažiuoti sunaudoja kiek mažiau nei benzino.

Tačiau yra vienas "bet": ši sistema itin jautri dujų kokybei. Pasitaikančios teršalų dalelės gali per du tris mėnesius užkimšti filtrus ir sugadinti siurblius. Be to, moderniausia įranga kainuoja maždaug 5000–6000 litų, todėl nėra populiari.

Specialistai pataria į seno modelio automobilius nemontuoti pačios naujausios dujų įrangos, nes kompiuteris negauna visos būtinos informacijos, ir sistema veikia neefektyviai. Visais atvejais rengiantis montuoti tokią įrangą būtina pasikonsultuoti su šioje srityje dirbančiais meistrais ir įsitikinti, kad vėliau nekils rūpesčių.