Vairavimo mokyklos, KET testai, Kelių eismo taisyklės

2008-03-09 18:45:56

Šalyje kasmet griežtėja reikalavimai būsimiems vairuotojams, o kartu ir juos ruošiančioms vairuotojų mokykloms. Nuo šių metų liepos tos taisyklės bus dar griežtesnės. „Valstiečių laikraščio“ kalbinti vairavimo mokyklų vadovai vienu balsu tvirtina, jog visai nebetoli diena, kai bet kokios taisyklės bus paliktos dulkėti lentynose, nes nebebus kam vairuotojų ruošti.

Nebėra kam mokyti

Jau šiandien vairavimo instruktorių labai trūksta, tačiau, kai po kelerių metų dabartiniai instruktoriai išeis į pensiją, bus visai striuka.

Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus vairuotojų mokymo vadovas Juozas Butkus sako, jog instruktorių stygių lemia pernelyg dideli reikalavimai patiems instruktoriams: „Instruktoriumi gali dirbti tik toks asmuo, kuris automobilizmo studijas baigė aukštojoje arba aukštesniojoje mokymo įstaigoje. Jis privalo turėti visų kategorijų vairuotojų pažymėjimus. Žodžiu, reikia tikrų asų, kurie, kaip ir bet kurios specialybės profesionalai, Lietuvoje nyksta, tiksliau, dingsta iš Lietuvos“.

J.Butkaus teigimu, vairavimo mokyklos šiuo metu išsilaiko tik dėl sėsliųjų vyresniosios kartos instruktorių, kurie nesigundo darbais užsienyje ir kurie savo šalyje nori „tempti“ iki pensijos. Deja, horizonte nematyti, kad į jų vietą ruoštųsi ateiti jauni, nes nelabai kuo yra juos tam darbui sugundyti.

Daugiau uždirba kitur

„Pagal dabartinius reikalavimus kolegiją baigti kainuoja pigiau nei tapti profesionaliu vairuotoju. Kaip ir kiekvienas mokslas, taip ir šis, remiasi į pinigus. Tačiau kiekvienai vairuotojo kategorijai dar yra numatytas ir stažas, nuo vienos kategorijos įgijimo iki kitos turi praeiti atitinkamas laiko tarpas. O kai visus tuos brangiai kainuojančius etapus potencialus instruktorius praeina, jis supranta, jog po tokių mokslų gali uždirbti kur kas didesnį pinigą nei dirbdamas instruktoriumi.“

J.Butkaus mintims visiškai pritaria ir raseiniškis vairavimo mokyklos vadovas Sigitas Girdžius. Jo nuomone, reikalavimai šiandieniniam vairavimo instruktoriui yra beveik tokie, kaip lakūnui. Bet taisyklių griežtintojai, matyt, bus užmiršę, kad tas, kuris išmoko skraidyti, žeme retai bevaikšto. „O tai, kad Vyriausybė leido būsimąjį vairuotoją ruošti šeimos nariui, iš viso yra paradoksas. Instruktoriui - reikalavimai kaip lakūnui, o iš kitos pusės, žiūrėk, tėvas pasisodina sūnų be jokių papildomų pedalų ir - į trasą. Liūdna ir nerimta“,- teigė S.Girdžius.

J.Butkus atkreipia dėmesį į vis labiau populiarėjantį tolimųjų reisų vairuotojų įsivežimą iš trečiųjų šalių: „Mūsiškiams - reikalavimai drakoniški, o kas tikrino, kokias vairavimo mokyklas baigė tie „importiniai“ vairuotojai? Turi dokumentuką, jog yra įgiję reikiamą kategoriją, o kaip jiems tai pavyko, niekas nežino. Tik nuoširdžiai pasikalbėjęs su tokais atsivežtiniais supranti, ko verti tie jų mokslai ir kad jie nė iš tolo neprilygsta mūsiškiams“.

Ir brangu, ir nepatogu

Vairavimo mokyklų vadovai nevienareikšmiai vertina ir privalomą vairavimo egzaminų laikymą tik apskričių centruose. Pasak S.Girdžiaus, tai esą gerai, nes būsimieji vairuotojai pripranta prie įvairių sankryžų, patenka į įvairias situacijas.

Tokios tvarkos nepeikia ir J.Butkus. Tačiau tai, kas labai sveikintina yra B kategorijai, nelabai priimtina siekiantiems tapti krovininių automobilių vairuotojais.

„Mums iki Šiaulių - per 70 kilometrų. Pirmyn ir atgalios vien kelionei „susivynioja“ apie pusantro šimto kilometrų. Tam išeikvojama apie 60 litrų dujų ir, kai tuščiai nuvažiuotus kilometrus padaugini iš dujų kainos, supranti, kad vien kelionė kainavo apie 120 litų. Be to, tuščiam vairavimui sugaištamos dvi valandos, už kurias instruktoriui taip pat reikia užmokėti, o mokiniui iš tokių kelionių nauda - nulinė“,- kalbėjo J. Butkus, primindamas, kad tokie reikalavimai provincijos žmogui vairuotojų pažymėjimų įgijimą daro nebepasiekiamą, nors dauguma šiandienos tolimųjų reisų vairuotojų yra būtent kaimų žmonės.

Ir traktorius - transporto priemonė

Dažnas vairuotojas pasakys: ne kartą jam yra baimės įvarę traktorininkai, su įvairiausiais žemės ūkio padargais darbymečiu dardantys mūsų keliais. Ir kartu patvirtins, kad padėtis kasmet gerėja. J.Butkus sako, kad ir jų paruoštų traktorininkų skaičius rodo, jog padėtis keičiasi į gera. Štai vien praėjusiais metais jie paruošė 202 traktorininkus. Tai - ūkininkai, ūkių darbininkai, įvairių įmonių, bendrovių darbuotojai. Vieni jų kelia kvalifikaciją, nes to reikalauja griežtinamos taisyklės, o kiti mokslus pradeda nuo nulio.

„Tai yra specifinis mokymas ir tam reikalinga atitinkama mokymo bazė. Todėl dalį užsiėmimų vedame įvairiose statybos, melioracijos, kelių tarnybos ir kitose įmonėse. Turime sudarę su jomis sutartis, ir tuo klausimu mums visai puikiai sekasi“, - tvirtino J.Butkus.

Griežtumas reikalingas

S.Girdžius sveikina ketinimus pradedantiesiems vairuotojams išduoti tik laikinuosius vairuotojų pažymėjimus. Pradedantysis vairuotojas į tai, be abejo, atsakys, jog privačios vairavimo mokyklos savininkas nė negali kalbėti kitaip, nes tai jam - papildomi pinigai.

Tačiau tas pats S. Girdžius tvirtina, jog būsimieji reikalavimai kelia ir nerimą, nes iki šiol dar nėra aišku, kokie reikalavimai bus išduodant nuolatinius vairuotojų pažymėjimus.

„Po poros metų ir mus, vairavimo mokyklas, egzaminuos, bet kol kas nėra net tokios programos. Apmaudu būtų, jei tokie svarbūs dalykai būtų paversti eiliniais formalumais, būtų daroma tik dėl „paukščiuko“. Mokyklos egzaminui mes norėtume ruoštis rimtai ir atsakingai, bet kol kas jokių gairių nėra“,- teigė S.Girdžius.

Geresnės sąlygos

Mokyklos vadovas mano, jog šiuo metu vairuotojų ruošimas yra pagerėjęs, ir tai esą gerai: „Anksčiau, būdavo, gauna pradžiamokslis bilietų knygelę su dvidešimčia klausimų, į kuriuos atsakymus galima ir atmintinai iškalti. Šiandien - jau kompiuteris, su kuriuo nebesusitarsi, kad pasufleruotų teisingą atsakymą. Ir klausimai jau yra iš įvairių sričių. O jeigu dar prisimintume pirmųjų mūsų vairavimo mokyklų automobilius – moskvičiukai, ir tie patys išklerę... Šiandien vairuoti mokomasi su tobulais, vakarietiškais automobiliais, mokymuisi skirtos specialios aikštelės, tuo tarpu anksčiau jos buvo labai primityvios“,- pasikeitimus vairavimo mokyklose vardijo S.Girdžius.

Jo mokykloje - įvairių modelių automobiliai, ir būsimieji vairuotojai, iki gaus vairuotojų pažymėjimus, privalo visais jais pasivažinėti. Ne paslaptis, jog be penkių minučių vairuotojas, puikiai išlaikęs teorinį egzaminą, pasodintas už kito automobilio vairo, nebemoka jo vairuoti. S.Girdžius savo „kursantus“ išmoko ir techninių dalykų, tokių, kaip pakeisti padangą ar pan., ko per egzaminus nė nereikalaujama.

„Bet to bet kada gali prireikti kelyje. Viskas, kas sunku pratybose, lengva būna mūšyje. Tai itin aktualu dabar, kai fronto linija persikėlė į kelius“,- sako S.Girdžius. Jis savo mokykloje netgi įvedė techninių dalykų įskaitų programą. Būsimasis vairuotojas privalo išlaikyti įskaitas kaip tikras studentas.

Mokamas mokslas rimtesnis

J.Butkus, kuriam tenka mokyti ir kitų profesijų siekiančius dieninės mokyklos moksleivius, pastebi, jog viena rimčiausių motyvacijų mokytis vairuoti yra... pinigai. Kelmės profesinio rengimo centro moksleiviai, kurie B kategorijos vairuotojo pažymėjimus privalėtų įgyti kartu su pagrindine profesija, t.y. tie, kuriems šis mokymas yra nemokamas, gan dažnai į užsiėmimus žiūri ne rimtai, stengiasi jų išvengti ir pan.

Tuo tarpu tie, kurie už mokslą turi susimokėti savais pinigais, į tai žiūri atsakingai. J. Butkus sako, jog dabar beveik nebepasitaiko jaunuolių, kurie visiškai nemokėtų vairuoti. Nebent viena kita mergina per visus metus pasitaiko. Tačiau tai nereiškia, jog tas, kuris mano mokąs važiuoti, turi vairavimo įgūdžių. O ir iš viso su tais „mokančiaisiais“ tik daugiau vargo nei naudos, nes tokie per daug savimi pasitiki ir prireikia papildomų pastangų, kol jie išgirsta instruktoriaus balsą.

Dėmesys saugiam eismui

Abu pašnekovai mano, jog pačioje egzaminų medžiagoje turėtų būti dar daugiau sutelkta dėmesio į saugų eismą. Šioje vietoje smulkmenų nesą, labai svarbi esanti kiekviena detalė. Pavyzdžiui, S.Girdžius, per savo „moksleivių“ išleistuves geriausiai išlaikiusiems vairuotojams padovanoja šviesą atspindinčias liemenes. Į išleistuves pasikviečia moksleivių, visuomenės atstovų. S.Girdžius, patirties sėmęsis daugelio pasaulio vairavimo mokyklų, sako, kad mūsų vairavimo mokyklos yra geresnės už daugelio kitų šalių:

„Mes esame visa galva aukščiau už juos. Jų kabinetuose - tik kelios skaidrės. Nei pjūvių, nei plakatų – jokių vaizdinių priemonių. Ir tokių vairavimo aikštelių, kaip pas mus, jie neturi“. Bet vėlgi, ir Lietuvoje daug kas priklauso nuo vairavimo mokyklų vadovų, jų atsakomybės.

S.Girdžius sako, kad padėtis būtų dar geresnė, jei ne biurokratinės kliūtys. O J.Butkus atsidūsta: per lengvai „importuojame“ vairuotojus iš svetur, užuot praardę kelias savas biurokratines užtvaras.

pagal Valstiečių laikraštį